Aktyvuota anglis tai adsorbentas, kuris buvo naudojamas jau keletą šimtų metų prieš mūsų erą. Jis buvo naudojamas medicinoje o taipogi kaip valymo priemonė. Tačiau pramoniniai aktyvintosios anglies taikymamai yra datuojami 1900 metais. Šiais metais aktyvinta anglis liko panaudota sirupo išblukinimui cukraus pramonėje. Anglimi taip pat susidomėta I pasaulinio karo metu, kai ją pradėta naudoti dujokaukėse kaip apsaugą nuo pavojingų dujų bei garų.
Aktyvinta anglis tai juodas, porėtas, amorfinis sorbentas. Jo sorbcijos talpa, paviršiaus plotas (siekia net iki 2500 m2 / g), porų dydis ir pasiskirstymas daro aktyvintą anglį puikiu ir universaliu adsorbentu.
Yra daug teorijų, susijusių su mikroskopine aktyvintos anglies struktūra ir jos poveikiu šio sorbento aktyvumui. Pagrindiniu struktūriniu aktyvuotos anglies vienetu yra heksagoninė grafito struktūra, tai yra nesuskaičiojamas mažyčių grafito plytelių kiekis. Šios plytelės jungiasi tarpusavyje cheminiais ryšiais sudarant nesuaugimus, įtrūkimus ir kišenes, kuriuose yra absorbuojami teršalai.
 Grafito struktūra |
 Aktyvuotos anglies struktūra |
Aktyvuotos anglies vidaus struktūros prieinamumas padidina adsorbcijos proceso greitį ir daro jį veiksmingesniu. Plačiausiai naudojamų aktyvių anglių paviršiaus plotas siekia 800 - 1500 m2 / g. Šių anglių paviršius pasižymi mikroporomis, jų skersmuo yra ne didesnis nei 2 nm. Aktyvuotos anglys susideda iš sudėtingo porų tinklo, klasifikuojamų kaip:
 |
 |
Adsorbcija aktyvuotose anglyse vyksta daugiausia mikroporose. Tik nedidelė jos dalis vyksta mezoporose. Makroporos tai vien tik adsorbento pralaidumo kanalai į mezoporų vidų ir ant mikroporų paviršiaus. Porų dydžio pasiskirstymas konkrečioje anglyje priklauso nuo panaudotos žaliavos tipo bei jos gamybos metodo bei kitu sąlygų.
Taip pat skaitykite: